Sekmadienis po Grabnyčių Evangelijoje mums dar kartą primena žmogaus gyvenimo pasiuntinybės didingumą ir dievišką prasmingumą. Jėzus kalba apie mūsų pasiuntinybės esmę, lygindamas mus su žemės druska ir pasaulio šviesa. Druska daug amžių buvo ir tebėra svarbi žmogaus maisto skonio dalis. Kaip druska teikia maistui skonį ir apsaugo nuo gedimo, taip ir mes esame pašaukti pasaulį apsaugoti nuo sugedimo ir savo pavyzdžiu kurti čia ir dabar Dangaus karalystę. Tiesa, druska niekada nepraranda savo sūraus skonio, nebent tik viena išimtimi, kai ji sumaišoma su kokiu nors nešvarumu. Kažkas panašaus yra ir su mumis, kai nešvarumas – nuodėmė – įsimaišo į mūsų gyvenimus. Tada lygiai taip pat ir mes prarandame tikro skonio žinovo kvapą ir patikimumą. Druska taip pat yra tyrumo ir švento naivumo, kūdikiškos dvasios pasitikėjimo Dieviška Apvaizda simbolis. Ar mūsų kalba, elgsena ir net slapčiausios mintys yra druskos baltumo ir visiško tyrumo ženklas? O gal esame savo gyvenimo kelyje sutikę „saldų“ žmogų? Ar tas saldumas suteikė mums pasitikėjimo? Jėzus niekur nekalba apie saldumą ir nekviečia mūsų būti žemės saldumu. Priešingai – Jėzus nori, kad būtume šios žemės druska.
Šviesa visuomet priešpastatoma tamsai. Jėzus kalbėdamas apie miestą ant kalno nori, kad mūsų šviesa šviestų žmonėms, kad mūsų geri darbai būtų matomi, teiktų viltį stokojančiam, įbaugintam sergančiam tiek dvasia, tiek kūnu. Jėzus nori, kad šiame netobulame pasaulyje mes būtume matomi ir girdimi net ir tada, jei aplinkui visi beviltiškai tyli, o kartais tiesiog meluoja net patys sau.
Yra JAV, Ilinojaus valstijoje, vienas mažas miestelis, kuriame gyvena tik 6500 žmonių. Per paskutinius 45 metus kalėdiniu laikotarpiu ant miestelio dviejų vandens bokštų būdavo įrengta puiki dviejų kryžių šviesos iliuminacija, tačiau prieš praėjusias Kalėdas miestelio savivaldybė gavo gąsdinančius grasinimus teismais, jei ir vėl bus apšviesti vandens bokštai kryžiais. Savivaldybė kryžius išardė, tačiau miestelio gyventojai nutarė rankų nesudėti. Žmonės sumanė priminti apie Kristų ir Jo svarbą žmogaus gyvenime kiekvienas savo namų valdoje. Taip visi namai nušvito kryžiais, Kalėdų žvaigždėmis, Betliejaus tvartelio scenomis ir Kalėdų eglutėmis. Per praėjusias Kalėdas važiuojant atokiausiais keliais ir valstijų greitkeliais šis miestelis buvo matomas net už kelių šimtų kilometrų.
Taigi, ką renkamės, kuo norime būti ir ką su savimi nešamės: tamsą, ar šviesą?
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
